papykinti

papykinti
papỹkinti; SD266,437, K žr. papykdyti: Šnekėdamas nepapỹkink josios J. Dzeusas sumanė papykinti Herą, jautakę valdovę HI. Papykinu, įpykinu, įrūstinu, įkeršinu R130. Papykins jis ant savęs visus BPII497. \ pykinti; įpykinti; papykinti; perpykinti; supykinti; užpykinti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем сделать НИР

Look at other dictionaries:

  • papykinti — papỹkinti vksm. Rytai̇̃s (nėščią̃sias) gãli papỹkinti …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • padūkinti — 1 padūkìnti, padū̃kinti K intr. 1. papykinti: Padūkinai tu jįjį, kad jis taip padūko J. Ar tave patį jau šėtons padū̃kino visą? K.Donel. 2. SD60, R, KII231 caus. padūkti 1. | refl.: Bet dar ir toliaus taip bus, kad sviets pasidū̃kys K.Donel.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • paerzinti — tr. 1. pajuokauti: Merga tik paerzino, o jis jau tiki, kad eis už jo Jnšk. | refl.: Taip malonu dabar su ja pasierzinti rš. 2. K kiek pakiršinti, papykinti: Paerzink ne mane, bet šunį Ss. 3. sukelti jautrumą, padirginti: Šaltas vanduo paerzina… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • papykinimas — papỹkinimas sm. (1) KI92 → papykinti. pykinimas; įpykinimas; papykinimas; užpykinimas …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • perpykinti — K, J žr. perpykdyti: Piktą žmogų nekaltu žodeliu perpykini Švnč. Su savo šneka tave jis perpykino Grš. pykinti; įpykinti; papykinti; perpykinti; supykinti; užpykinti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pykinti — pỹkinti ( yti), ina, ino, pykinti žr. pykdyti: 1. R, K, J, Šk, Gršl, Yl Nepykink seno tėvulio prieštaravimu V.Krėv. Pykdžiu kam ką, pykinu, darau supyktį, supykį pakrutinu SD72. Jei kas nepykins, nebepyksiu! P. Povilą pykino, kad tėvas viską… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • supykinti — supỹkinti žr. supykdyti: 1. H170, K, P, J, Trš, Gršl Pirma verkdavo, jeigu kas supykindavo I.Simon. Supykinau motynėlę, maža bebūdama JV987. Kasžin kur ten gaspadorius žaltį supykinęs BsMtI153. 2. refl. Aš ilgus metus išgyvenau [vedęs], atsitiko …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • užpykinti — užpỹkinti J; Sut žr. užpykdyti. | refl. tr.: Be reikalo žmogų užsipỹkinau Trg. pykinti; įpykinti; papykinti; perpykinti; supykinti; užpykinti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • įpykinti — įpỹkinti 1. H173, R30, K, Rs žr. įpykdyti 1: Kad įpỹkino seniūną, tai net stalas poškėjo Šk. Labai įpỹkino jis mane J. Įpykinai tą velnią, dabar ir kabinėjasi prie tavęs Žem. Įpykinti žemaičiai būk ketinusys jį užmušti M.Valanč. Kaip skaust… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • įraudinti — 3 įraudìnti tr. K; N 1. Š įgraudinti iki ašarų: Tėvas įraudìno sūnų, t. y. įgraudino, kad rauda J. 2. labai nuliūdinti, įskaudinti, įžeisti: Pirm trumpo laiko apsilankė prie manęs viena lietuvaitė, kuri tiesiog įraudinta guodės Vd. Kurs tokį… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”